самовид

savivaizdis statusas T sritis švietimas apibrėžtis Savo išorės ir reikšmingumo vaizdinys, savęs vertinimo, supratimo rezultatas; savo minčių, požiūrių, nuostatų, jausmų, poelgių visumos pažinimo ir vertinimo tapatinimas su savo Aš, darantis poveikį savivertei ir elgesiui. Savivaizdis kinta išgyvenant savo vertingumą. Ugdant padedama kurti objektyvų savivaizdį. Savivaizdžio elementai: 1) kognityvusis (žinojimo, supratimo); 2) emocinis-afektinis (savimeilė, nepasitenkinimas sąmonėje esamu savo vaizdu); 3) vertinamasis, valinis ir veikdinamasis (savivaizdžio vertinimas, apsisprendimas veikti). Savivaizdį sudaro realusis Aš, idealusis Aš, parodomasis Aš. Pastarasis gali konfliktuoti su kitais savivaizdžiais ir sukelti sunkias būsenas. Idealusis savivaizdis veikia realųjį, bet ne visada. Blogi savo poelgiai dažnai pateisinami idealiuoju savivaizdžiu („Bet juk ne toks aš esu“). Realusis savivaizdis skatina tobulėti, nes žmogus – besiauklėjanti būtybė. Blogų poelgių teisinimas realiuoju savivaizdžiu („Koks esu, toks ir būsiu“) nepateisinamas socialiniu požiūriu. Tobulinant savivaizdį, svarbu ne tik pažinti save, bet ir analizuoti savo veiklos ir elgesio rezultatus, atsižvelgti į kitų nuomonę. atitikmenys: angl. self-concept; self-image vok. Selbstbild rus. представление о самом себе; самовид